Technologijų plėtra, kurią sukėlė palydovų iškėlimas į orbitą, atnešė naujų sprendimų ne tik kompiuterių pramonei. GPS signalas, kurį iš pradžių naudojo tik teisėsaugos institucijos ir specialiosios tarnybos, tapo prieinamas visiems. Dėl spartaus technologijų vystymosi GPS signalą naudojame beveik kasdien. Ūkininkai taip pat dabar gali gauti naudos iš žemėlapių sistemų ir palydovų surinktų duomenų. Tikslusis ūkininkavimas yra kompiuterinis ūkininkavimas. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su tokio pobūdžio ūkininkavimo privalumais.

Tiksliojo ūkininkavimo pradžia

Tikslusis ūkininkavimas datuojamas 1970 m. Tačiau dinamiška tiksliojo žemės ūkio raida įvyko po 2000 m., kai technologijų šuolis leido plačiai naudoti GNSS signalą (radijo navigaciją, naudojant radijo bangas, perduodamas iš palydovo), ypač GPS (palydovinės navigacijos sistema). Tikslusis ūkininkavimas įgavo pagreitį, kuomet imta rinkti ūkininkus dominančius duomenis ir panaudoti tą informaciją darbo tikslams.

Kokie duomenys naudojami tiksliajame ūkininkavime?

Agrotechnika ūkyje maksimaliai diegia naujas technologijas. Atitinkamos sistemos renka orų duomenis, kada, pavyzdžiui, yra tinkamas laikas tręšti pasėlius. Navigacinė sistema įsimena ir nubrėžia laukų ribas, kad kitame darbo etape galėtų tinkamai valdyti žemės ūkio mašinos judėjimo kryptį. Sistema taip pat atpažįsta ir įsimena vietas, kurios yra mažiau derlingos, ir tas, kurios gali duoti daugiau derliaus.

Tiksliajame ūkininkavime yra naudojami davikliai, kurie montuojami ant pasėlių, traktorių, kombainų, sėjamųjų, kultivavimo agregatų, tarp augalų. Šie jutikliai renka informaciją apie dirvožemio temperatūrą, drėgmės kiekį ir saulės šviesos kiekį dirvožemyje ir augalams tam tikroje vietoje. Dėka jutiklių įrengimo ir atitinkamų programų naudojimo, individualūs parametrai naudojami visą laiką, siekiant padidinti efektyvumą ir galimybes kiekviename darbo etape. Jų pagrindu dozuojami tręšimo ir augalų apsaugos produktai. Įrašyti duomenys automatiškai sujungiami su lauko žemėlapiu ir priskiriami konkrečiai vietai tam tikru laikui.

Tiksliojo ūkininkavimo užduotys

Pagrindinis tiksliojo ūkininkavimo uždavinys – tikslus pasėlių planavimo, tręšimo ir apsaugos valdymas. Palydovinio žemėlapio vaizdai naudojami tiksliai apibrėžti lauko ribas. Tai leidžia tinkamai planuoti atskirų mašinų trajektoriją. Jų išdėstymą ir trajektoriją planuoja ūkio valdymo centras. Surinktų duomenų dėka tręšimas dozuojamas, atsižvelgiant į dirvožemio tipą ir numatomas galimybes nuimti gausų derlių. Ten, kur žemė mažiau derlinga ir sistema nepripažįsta didesnio tręšimo naudos, tręšiama mažiau. Tačiau toje vietovėje, kurioje surinkta informacija rodo derlingumo duomenis, tręšimas technologiškai padidinamas. Tai įvyksta automatiškai, kai traktorius su žemės ūkio mašina įvažiuoja į vietovę, žemėlapyje pažymėtą kaip kokybiškesnę. 

Tiksliojo ūkininkavimo privalumai

Technologijų dėka ūkyje adaptuojant tiksliosios žemdirbystės principus, siekiama gauti maksimalų derlių, auginant įvairiausias kultūras. Valdymo sistema lemia mažesnius darbo kaštus. Kur nėra prasmės – neinvestuojama. Ten, kur yra tikslas, orientuojamasi į tinkamo trąšų kiekio ir apsaugos priemonių naudojimą. Tiksliojo ūkininkavimo privalumas yra ir darbui ūkyje reikalingų darbuotojų įdarbinimo kaštų mažinimas. Taip pat pastebimas didelis degalų taupymas. Mašinos kelis kartus per tą patį sklypą nevažiuoja. Dėl to atsakingas automatinis vairavimas. Ūkinio transporto kryptys, keliai ir posūkiai yra tiksliai suplanuoti ir optimizuoti iki minimumo. Tiksliojo ūkininkavimo automatizavimo nauda akivaizdi ir orų sekime. Ilgalaikės orų prognozės dėka sistema kuria darbų planą į priekį. Ūkininkas nesibaimina, kad nupurkš pasėlius, o po dviejų valandų viską nuplaus lietus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *