Tarp keleto Lietuvoje egzistuojančių įmonių teisinių formų, neretai sušmėžuoja ir VŠĮ pavadinimas. Atrodytų, dauguma lyg ir įsivaizduoja, kas tai yra, bet, paprašyti atsakyti į konkrečius klausimus, kaip vykdomas viešosios įstaigos steigimas, kokios veiklos formos gali slėptis po šiuo terminu, apie kokią pelno galimybę kalbama ir panašiai, sutrinka. Tuo labiau informacija aktuali verslo idėją „sukantiems” asmenims. Taigi, VŠĮ: kas, kaip, kodėl?
Jau pats pavadinimas leidžia suprasti, jog kalbama ne apie kažkokį pogrindinį versliuką – viskas vykdoma viešai. Tiksliau, vykdant kultūrinę, švietėjišką, aplinkosauginę, socialinę, teisinę ar kitą naudingą veiklą, yra tenkinami viešieji interesai. O kaip privatūs? Tarp analizuojamų viešosios įstaigos požymių randamas punktas „ne pelno siekianti”. Vadinasi, viešosios įstaigos steigimas turėtų būti paremtas altruistiniu požiūriu, o ne poreikiu pasipelnyti. Veiklos metu gaunamos pajamos negali būti pasidalinamos tarp steigėjų – visos lėšos teisiškai privalo būti skirtos tik įstaigos numatytų tikslų įgyvendinimui.
Viešosios įstaigos steigimas yra paprastesnis nei kai kurių kitų formų, pavyzdžiui UAB, tačiau veiklą įteisinti norintieji asmenys privalo atitikti keliamus reikalavimus. Vienas esminių – planuojama vykdyti veikla privalo būti naudinga visuomenei bei priklausyti kažkuriai iš minėtų sričių (švietimas, teisė, socialinė apsauga, aplinkosauga ir kita). Tiesa, šiuo klausimu verslininkai yra itin išradingi ir iš pirmo žvilgsnio akivaizdžiai komercinę veiklą sugeba pateikti kaip naudingą visuomenei. Toliau seka formalumai – steigimo sutarties/akto pasirašymas, įstatų parengimas, pavadinimo parinkimas ir užregistravimas Registrų centre.
Klausimas, ar verta steigti viešąjį įstaigą, reikalauja žvilgsnio į konkretaus žmogaus situaciją. Jei norima realizuoti save dirbant plačiajai visuomene naudingą darbą – pirmyn, tuo tarpu mąstantys apie galimybę uždirbti pirmąjį milijoną, turėtų dairytis kitų veiklos įteisinimo galimybių. Kaip pagrindiniai viešosios įstaigos privalumai įvardijami įstatinio kapitalo nebuvimas, ribota civilinė atsakomybė, mokestinės lengvatos iki tam tikro pelno dydžio, galimybė dalyvauti ES finansuojamuose projektuose. Trūkumai – būtinybė griežtai laikytis įstatuose numatytos veiklos, veiklos tarptautiniu mastu nebuvimas, draudimas naudoti gautą pelną asmeninių poreikių tenkinimui.
