Lazdijų rajono pakraštyje įsikūręs Kapčiamiestis pastarosiomis savaitėmis tapo karščiausiu tašku Lietuvos žemėlapyje. Tačiau šįkart dėmesio priežastis – ne unikali gamta ar Emiliijos Pliaterytės atminimas, o planuojama karinė infrastruktūra. Paskelbus apie ketinimus šiame pasienio regione steigti naują karinį poligoną, kilo audringa reakcija, kuri apnuogino rimtas spragas tarp valstybės strateginių interesų ir vietos gyventojų informavimo. Regiono naujienos vis dažniau mirga nuo pranešimų apie kylančią įtampą, kurią politikai vadina „komunikacine krize“.
Strateginė būtinybė prieš vietos identitetą
Geopolitinė situacija 2026-aisiais diktuoja bekompromisius sprendimus saugumo srityje. Kariuomenės vadovybė pabrėžia, kad naujas poligonas Lazdijų rajone yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą NATO sąjungininkų priėmimą ir stiprinti vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“ gynybą. Visgi, vietos bendruomenei šie argumentai atrodo abstraktūs, kai kalba pasisuka apie jų asmeninę nuosavybę, ūkinę veiklą ir ramybę.
Po sausio viduryje įvykusio pirmojo oficialaus susitikimo su Kapčiamiesčio gyventojais, įtampa tik išaugo. Salėje, kurioje susirinko virš 250 vietos gyventojų, ūkininkų ir verslininkų, emocijos liejosi per kraštus. Pagrindinis priekaištas – informacijos stoka ir faktas, kad apie jų žemėms gresiančius apribojimus jie sužinojo ne iš tiesioginių derybų, o iš viešų registrų išrašų bei žiniasklaidos.
Statistika ir skaičiai: projekto mastas
Nors projektas vis dar yra planavimo stadijoje, pirminiai skaičiai leidžia suprasti, kodėl bendruomenė jaučia nerimą:
- Plotas: planuojamas poligonas ir jo buferinės zonos turėtų apimti apie 15 000 – 18 000 hektarų teritoriją.
- Poveikis nuosavybei: preliminariais duomenimis, į numatomą zoną patenka daugiau nei 400 privačių žemės sklypų, iš kurių dalį gali tekti išpirkti valstybės reikmėms.
- Miškų ištekliai: apie 65 % numatytos teritorijos sudaro valstybinės ir privačios miško naudmenos, o tai kelia grėsmę vietos medienos pramonei ir gamtosauginiams objektams.
- Atstumas: artimiausios gyvenvietės nuo planuojamų pratybų laukų centro būtų nutolusios vos 2,5–4 kilometrų atstumu.
Politikų kritika- „Ryšys su visuomene yra sugedęs“
Susitikime dalyvavę Seimo nariai ir Lazdijų rajono savivaldybės atstovai neslėpė nusivylimo tuo, kaip Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir kariuomenės vadovybė pristatė projektą. Pasak jų, sausas faktų pateikimas be empatijos ir aiškių atsakymų į praktinius klausimus suformavo gynybinę gyventojų poziciją.
„Saugumas yra mūsų visų bendras reikalas, tačiau negalima jo statyti ant nepasitikėjimo pamatų. Kai kariuomenės vadovybė į susitikimą atvyksta su galutiniais žemėlapiais, bet neturi atsakymų dėl kompensavimo mechanizmų, mes matome ne dialogą, o diktatą. Ryšys su visuomene šiuo klausimu yra iš esmės sugedęs,“ – po susitikimo sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Politikai pabrėžia, kad nacionalinis saugumas neturėtų būti priešinamas su regionų gyvybingumu. Kritikų teigimu, jei komunikacija būtų prasidėjusi prieš metus, o ne tada, kai projektai jau nugulė ant stalų, pasipriešinimas būtų buvęs gerokai mažesnis.
Gyventojų siekis – skaidrumas ir garantijos
Kapčiamiesčio bendruomenė pabrėžia, kad jie nėra nusiteikę prieš Lietuvos kariuomenę, tačiau nori garantijų. Vietos ūkininkai, investavę tūkstančius eurų į modernius ūkius, baiminasi, kad apribojimai tręšimui, technikos judėjimui ar galimas žemės nusavinimas privers juos nutraukti veiklą.
„Mes suprantame, kad gyvename šalia sienos ir kad laikai neramūs. Bet ar tai reiškia, kad mūsų kraštas turi tapti tuščia karine dykra? Mes norime matyti konkretų planą: kaip bus kompensuojama už nuvertėjusį nekilnojamąjį turtą, kur bus nutiesti nauji keliai vietoj tų, kurie bus uždaryti dėl pratybų, ir kokių saugiklių bus imtasi dėl triukšmo,“ – kalbėjo vietos bendruomenės pirmininkas.
Statistika rodo, kad regionuose, kur įkuriami poligonai, nekilnojamojo turto vertė aplinkinėse zonose gali kristi nuo 10 % iki 25 %, jei valstybė nesiima papildomų investicijų į vietos infrastruktūrą ar verslo skatinimą.
Kelias į sprendimą – kas toliau?
Po audringo susitikimo KAM atstovai pažadėjo peržiūrėti komunikacijos strategiją. Artimiausiais mėnesiais planuojama suformuoti nuolatinę darbo grupę, į kurią patektų Kapčiamiesčio bendruomenės deleguoti asmenys.
Planuojama, kad iki 2026-ųjų vasaros bus parengtas galutinis poveikio aplinkai vertinimas ir socialinių bei ekonominių pasekmių analizė. Tačiau pasitikėjimą atstatyti bus sunku. Regiono naujienos iš Lazdijų krašto artimiausiu metu greičiausiai išliks dėmesio centre, nes Kapčiamiesčio atvejis taps precedentu kitoms Lietuvos savivaldybėms – kaip (ne)reikia derinti valstybinių ambicijų su vietos žmonių gyvenimais.
Nacionalinio saugumo labui auka yra neišvengiama, tačiau Kapčiamiestis aiškiai pasakė: auka neturi būti akla. Skaidrumas, teisingos kompensacijos ir pagarbus dialogas yra vieninteliai įrankiai, galintys paversti karinį poligoną ne svetimkūniu, o saugiu kaimynu.
