Artėjant pavasariui, vis dažniau susimąstome apie sodo darbus ir trąšų gamybą. Viena alternatyvų – kompostavimas, užtikrinantis veiksmingą organinių trąšų gamybą ir padedantis atsikratyti didelės dalies atliekų. Paprastai kompostavimo procesas apibūdinimas kaip organinių medžiagų skaidymas, kuris yra vykdomas veikiant įvairių rūšių mikroorganizmams ir bestuburiams, pvz., vabalams, sraigėms ar sliekams.
Kompostas – natūrali ir gana brangi trąša, puikiai tinkanti dirvai, kambario ir lauko augalams. Be to, priešingai nei daugelis kitų mineralinių trąšų, kompostas neturi jokio neigiamo efekto. Kompostas gali būti naudojamas tiek molingų, tiek smėlingų dirvų tręšimui. Pastarosiose sulaikoma drėgmė, o molingose – pagerinamas oro laidumas. Galiausiai, kompostu galima atnaujinti ir nualintas dirvas, paspartinti sėklų augimą ir pagerinti subrandinto derliaus vertę.
Ekspertai teigia, kad kompostavimas leidžia perdirbti daugiau nei 50 proc. buitinių atliekų. Iš tiesų, kompostavimo procesas yra visiškai natūralus trąšų gamybos būdas, savarankiškai vykstantis gamtoje: nukritę lapai pūva ir taip tręšia dirvą, maitindami žemę naudingomis maisto medžiagomis. Žmogaus įsikišimas leidžia padidinti natūralių trąšų kiekį ir veiksmingai panaudoti namuose susidariusias atliekas. Komposto gamybai naudojami sugriebti lapai, nupjauta žolė, krūmų ir medžių šakelės, kavos tirščiai, arbatos maišeliai, kiaušinių lukštai, daržovių atliekos, popieriaus skiautės ir t. t. Tiesa, visko kompostuoti taip pat negalima: į komposto dėžę nemeskite žuvies ar mėsos likučių, sergančių ar užkrėstų augalų, duonos gaminių, spyglių ir kitų atliekų, kurios lėtai pūva.
Kitas darbas – tinkamo laiko ir vietos pasirinkimas. Ekspertai teigia, kad tinkamiausias laikas kompostuoti yra pavasaris arba vėlyva vasara, dažnu atveju – rugsėjo mėnuo. Kompostavimui rinkitės kiek nuošalesnę sklypo vietą. Venkite erdvių, kurios būtų veikiamos tiesioginių saulės spindulių. Geriausias sprendimas – nedidelio šešėlio saugoma erdvė. Be to, kompostuoti reikėtų arba ant žemės, arba specialiame konteineryje. Dažna klaida – duobės kasimas. Toks sprendimas atneš daug vargo – duobėje kaupsis vanduo ir negalės patekti oras, todėl kompostuojamos atliekos pradės rūgti ir dvokti.
Vienas dažniausių sprendimų – kompostavimas ant žemės. Tokiu atveju rekomenduojame paruošti specialią aikštelę, kurioje tilptų bent kelios komposto krūvos. Nepamirškite, kad kompostuojant ant žemės, kompostas bręsta kiek ilgiau, paprastai – kelis metus. Be to, kompostuojant ant žemės kiek sunkiau palaikyti tvarką. Jei kompostuojate specialiame konteineryje, galėsite džiaugtis greičiau subrendusiu produktu (paprastai kompostas subrandinamas per metus). Be to, kompostuoti konteineriuose yra patogiau, taip išvengiama ir nemalonaus kvapo. Komposto dėžę galite pirkti specializuotose parduotuvėse arba pasidaryti savarankiškai.
